Teodora: moteris, kuri neturėjo atsidurti soste
UŽ DROBĖS
Vienas garsiausių jos pasirodymų buvo toks skandalingas, kad net šiandien internetas turbūt pasipiltų komentarais. Teodora vaidindavo burleskos pasirodymuose, o viename iš jų scenoje pasirodydavo beveik nuoga su žąsimi. Pagal amžininko Prokopijaus*3 aprašymą, ant jos kūno būdavo paberiama grūdų, o išdresuota žąsis juos lesdavo, kol publikai tiesiog stogas nuvažiuodavo. I know it sounds insane, bet būtent taip ją aprašė to meto šaltiniai.
Amžininkai ją vadino aktore, prostitute, skandalų karaliene ir viskuo tarp jų. Pats Prokopijus rašė, kad ji buvo „tokia mergina, kuri net gavusi antausį tik nusijuoktų“, o Efeso vyskupas apskritai rėžė be užuolankų: „Teodora buvo iš viešnamio.“
Imperatorienė Teodora su savo palyda, apie 547 m. Mozaika, Ravena, Šv. Vitalio bazilika / Basilica of San Vitale
Anksčiau, kai žiūrėdavau į senus paveikslus muziejuje, dažniausiai būdavau ta, kuri pagalvodavo: „Gražu or whatever“, bet kažkuriuo metu pradėjau kapstytis giliau.
Kas čia toks pavaizduotas? Kodėl būtent taip? Kodėl vienas žmogus stovi priekyje, o kitas paslėptas kampe? Kodėl visi atrodo tokie rimti? Ir kodėl apie kai kuriuos paveikslus būtų galima parašyto daugiau dramos nei apie šiuolaikinius serialus?
Pasirodo, meno istorijoje yra tiek intrigų, skandalų, meilės istorijų, išdavysčių, propagandos ir visiškai netikėtų faktų, kad ne kartą sėdėjau ir galvojau: ...pala, pala, wait a damn minute, KĄ? 😭
Tai sugalvojau pradėti naują rubriką „Už drobės“.
Čia nebus nuobodžių meno istorijos pamokų, o daug hot tea spilling. Bus visos tos istorijos, kurios slepiasi už drobės ir dėl kurių į tą patį paveikslą pradedi žiūrėti visiškai kitaip. Kartais didžiausias šedevras yra ne pats paveikslas, o tai, kas vyko aplink jį.
Tad pakalbėkim apie pirmąjį šedevrą.
Jeigu būtumėte gyvenę VI amžiuje ir įėję į Ravenos Šv. Vitalio baziliką, pirmas žmogus, kuris jus „nužiūrėtų“, būtų ne kunigas, o imperatorienė Teodora. Of course, ji ten buvo ne tik dėl grožio.
Prokopijus Cezarietis / OramaWorld
Ji, kaip tikra diva, stovi pačiame priekyje, ant galvos – diadema*1, aplink – purpuras, o už galvos dar ir auksinė aureolė. Kitaip tariant, šios mozaikos kūrėjas padarė viską, kad suprastumėte, jog čia ne šiaip kažkokia dvaro ponia. The best part prasideda tada, kai sužinai, iš kur ji atsirado.
Teodora gimė labai neturtingoje šeimoje. Jos tėvas Konstantinopolio hipodrome*2 dirbo su lokiais, o ji pati jaunystėje pasirodydavo scenoje. Aišku, čia buvo ne tokie spektakliai, kur mokykloje vaidina eglutes.
Gavęs valdžią, Justinianas turėjo savo mission impossible – susigrąžinti senąją Romos imperijos didybę. Jo generolai atkovojo dideles Šiaurės Afrikos ir Italijos teritorijas, įskaitant Romą bei Raveną. Tiesa, po Justiniano mirties dauguma šių užkariavimų buvo prarasti, tačiau pati Bizantijos imperija gyvavo dar beveik tūkstantį metų – iki 1453-ųjų.
Beje, čia buvo momentas, kai pati buvau šoke. Kadangi esu pusiau makedonė, man buvo visiškas plot twist sužinoti, kad, kaip manoma, Justinianas gimė Tauresiume – senoviniame mieste netoli Skopjės, dabartinės Šiaurės Makedonijos teritorijoje. Istorikai dėl tikslios vietos dar diskutuoja, bet būtent ši versija šiandien laikoma labiausiai tikėtina.
Nu nežinau, kažkaip visai kitaip skaitosi istorija, kai staiga supranti, kad vienas garsiausių Bizantijos imperatorių galėjo būti kilęs iš tos pačios žemės, iš kurios kilusi ir tavo šeima. 😭
Ir štai toks buvo vyras, kuris iki ausų įsimylėjo moterį, apie kurią pusė Konstantinopolio apkalbinėjo dėl jos skandalų. Nors ji buvo iš visiškai kito visuomenės sluoksnio, jis vis tiek nusprendė ją vesti.
Vos tapusi imperatoriene, Teodora nedavė nė menkiausios priežasties apkalboms. Net jos didžiausi priešai, anksčiau negailėję kandžių komentarų apie jos praeitį, nebegalėjo prikibti prie jos elgesio rūmuose. Ji savo naują vaidmenį atliko taip oriai, kad net aršiausi kritikai nebeturėjo kuo jos apkaltinti. Also, šita diva nepamiršo, iš kur pati atėjo. Vienas pirmųjų jos žingsnių buvo įsakas, nukreiptas prieš prostituciją. Moteris, kurią daugelis buvo nurašę dėl jos praeities, dabar pati keitė įstatymus.
Tada nutiko įvykis, patikrinęs jos charakterį. 532 m. Konstantinopolyje kilo vienas didžiausių sukilimų. Miestas degė, įsiutusi minia apsupo rūmus, o Justinianas su savo patarėjais jau rimtai svarstė bėgti. Teodora buvo vienintelė moteris tarp visų vyrų, priiminėjusių sprendimą. Ji maždaug buvo tokia: „Justinianai, nebestumk, reikia užbaigti šitą šaršalą. Niekada nenusivilksiu purpuro ir niekada nesulauksiu dienos, kai aplinkiniai nebevadins manęs imperatoriene. Purpuras puikiai tiks drobulei.“ You know what? Hell yeah.
Jos ryžtas pakeitė įvykių eigą. Justiniano generolai numalšino sukilimą, nors tai kainavo apie 40 tūkstančių gyvybių. Būtent po šio įvykio tapo aišku, kad Teodora nebuvo tik imperatoriaus žmona – ji buvo vienas įtakingiausių žmonių visoje imperijoje.
Teodoros istorija tuo nesibaigė. Apie 540-uosius Rytų Romos imperiją užklupo maras. Jis nusinešė daugybę gyvybių, smarkiai paveikė ekonomiką ir neaplenkė net paties Justiniano. Kai imperatorius sunkiai susirgo, imperijos valdymas atsidūrė Teodoros rankose ir ji kuo puikiausiai susitvarkė.
Ji ne tik rūpinosi kasdieniais valstybės reikalais, bet ir užkirto kelią galimiems sąmokslams, prižiūrėjo administraciją, o prireikus kišosi net į karinius sprendimus. Galima tik įsivaizduoti, kiek tai patiko generolams. This icon didn’t care tho. Keletą mėnesių patriarchalinėje visuomenėje, kur moterims dažniausiai buvo numatytas vaidmuo rūmų užkulisiuose, Teodora faktiškai buvo absoliuti imperijos valdovė.
Justinianas nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios įtraukdavo ją į valstybės valdymą, nors nei tradicijos, nei to meto įstatymai to nenumatė. Sakoma, kad jis ja besąlygiškai žavėjosi visą gyvenimą. Viename iš tekstų žmoną vadino savo „saldžiausiu malonumu“, o pažodinė graikiška Teodoros vardo reikšmė – „Dievo dovana“.
Žinant visą šią istoriją, grįžkim prie mozaikos. Kuo ilgiau į ją žiūri, tuo labiau supranti, kad čia nėra tiesiog gražus imperatorienės portretas. Kiekvienas žmogus ir kiekviena detalė čia turi savo priežastį.
Justinianas I / Petar Milošević
Šalia Teodoros, kaip manoma, stovi Narsesas, o jo istorija beveik tokia pat neįtikėtina kaip pačios imperatorienės. Jis gimė vergijoje Armėnijoje, neturėjo išsilavinimo, buvo eunuchas*4, tačiau savo darbu ir gebėjimais tapo vienu svarbiausių Bizantijos žmonių. Imperatoriai juo pasitikėjo tiek politiniuose, tiek kariniuose reikaluose. Beje, tai, kad jis buvo eunuchas, tuo metu netgi buvo savotiškas privalumas: eunuchai negalėjo tapti imperatoriais, todėl buvo laikomi mažesne grėsme valdovui.
Kas tos moterys šalia Teodoros? Čia jau prasideda tikras turkiškas serialas. Istorikai mano, kad šalia imperatorienės gali stovėti Antonina ir jos dukra Johanina. Antonina buvo ne tik artima Teodoros draugė, bet ir sąjungininkė. Kaip ir Teodora, jaunystėje ji pasirodydavo scenoje. Vėliau tapo garsaus generolo Belisarijaus žmona. Jis buvo toks populiarus, kad teoriškai galėjo tapti grėsme pačiam Justinianui. Kol Antonina buvo artima Teodorai, tol imperatorienė turėjo priėjimą prie vieno svarbiausių žmonių visoje imperijoje.
Teodora, Antonina ir Narsesas veikė beveik kaip politinė komanda. Narsesas organizavo slaptosios informacijos tinklą, Antonina padėdavo įgyvendinti sudėtingus planus, o kartu jie šalindavo žmones, kurie trukdė imperatorienės politikai. Vienas finansų ministras, drįsęs blogai kalbėti apie Teodorą imperatoriui, buvo gudriai įviliotas į spąstus. Antonina privertė jį prisipažinti, kad jis esą žvalgosi į sostą. Oh well, to užteko, kad jo likimas būtų nuspręstas.
Kas ten buvo nutikę su popiežiumi? Teodora palaikė monofizitus – krikščionių grupę, kuri tuo metu buvo laikoma eretikais. Ji net keletą metų savo rūmuose slėpė persekiojamą vyskupą. Ji siekė, kad Bažnyčiai vadovautų popiežius, palankus jos religinei politikai, kad apsaugotų savo šalininkus. Dėl to Antonina, kaip pasakoja šaltiniai, padėjo nuversti popiežių Silverijų ir pakeisti jį kitu. Svarbu paminėti, kad didžioji dalis šių kaltinimų kyla iš Prokopijaus – Belisarijaus sekretoriaus, kuris atvirai nekentė Teodoros, todėl šiandien istorikai į tokius pasakojimus žiūri atsargiai.
Pati mozaika nėra tiesiog gražus imperatorienės portretas. Ji buvo sukurta maždaug tuo metu, kai Teodora mirė. Pats portretas greičiausiai buvo nukopijuotas nuo originalo Konstantinopolyje, nes į Raveną ji niekada nebuvo nuvykusi. Tai vienintelis jos atvaizdas, kurį istorikai laiko patikimu.
Kas ją sukūrė? Kol kas nežinoma. Mozaikų meistrai tais laikais savo darbų nepasirašinėdavo. Jie galėjo būti tiek iš Italijos, tiek iš Konstantinopolio. Kodėl šį kūrinį vadina propaganda? Kai ši mozaika buvo sukurta, Ravena neseniai buvo atkovota Justiniano kariuomenės, todėl imperatoriškoji pora buvo pavaizduota bažnyčioje ne šiaip sau. Žinutė buvo labai aiški: „Mes valdome šį miestą.“
Bizantijos imperatorius buvo laikomas ne tik valstybės vadovu, bet ir Dievo vietininku žemėje. Būtent dėl šios priežasties Teodora ir Justinianas vaizduojami su aureolėmis, beveik kaip šventieji. Tai buvo sąmoningas valdžios demonstravimas, turėjęs padaryti įspūdį tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykėliams.
Kai kitą kartą pamatysiu šią mozaiką, nebematysiu tik moters su purpuriniu apsiaustu ir brangakmeniais. Matysiu moterį, kuri užaugo hipodromo užkulisiuose, tapo viena galingiausių savo laikmečio valdovių, atsisakė bėgti iš degančio miesto, valdė imperiją, kai jos vyras sunkiai sirgo, ir iki šiol kelia ginčus tarp istorikų.
Gal todėl ir mėgstu kapstytis po meno istoriją. Kartais atrodo, kad žiūri į gražų paveikslą, o tada supranti, kad prieš tave pavaizduotas visas gyvenimas, pilnas meilės, politikos, propagandos ir intrigų.
Koks bus kitas šedevras? Pažiūrėsim, kokią istoriją jis nuo mūsų paslėpė.
Žodžių paaiškinimai:
*1 arba kitaip vadinama tiara – senovės Graikijoje ir Romoje ant kaktos rišamas raištis arba lankelis. Viduramžiais nešiojo princai ir princesės, nes jie neturėjo teisės nešioti karūnų.
*2 senovės graikų arba romėnų stadionas, kuris buvo naudojamas žirgų ir vežimų lenktynėms, taip pat kitiems viešiems renginiams, pavyzdžiui, žaidynėms ir imperatoriškoms ceremonijoms.
*3 Prokopijus Cezarietis buvo žymus graikų mokslininkas ir istorikas iš Cezarėjos Palestinoje. Imperatoriaus Justiniano karuose lydėjęs Bizantijos generolą Belisarijų, Prokopijus tapo pagrindiniu VI amžiaus istoriku, parašiusiu „Karų istoriją“, „Apie pastatus“ ir „Slaptąją istoriją“.
*4 Eunuchas – kastruotas vyras. Eunuchai prižiūrėdavo haremus, taip pat tarnaudavo kaip karaliaus dvaro rūmų valdytojai. Eunuchų buvo asirų, persų, vėliau Bizantijos ir Osmanų Turkijos, Krymo (Bachčisarajuje) haremuose. Jie dažnai įsigydavo valdovų palankumą, tapdavo jų patikėtiniais ir užimdavo aukštus valdžios postus.
Tada atsirado Justinianas. Kas jis toks?
Justinianas užaugo mažame kaime. Jo gyvenimas tikriausiai ir būtų ten pasibaigęs, jei ne vienas netikėtumas – jo dėdė, profesionalus karys, kariuomenės buvo paskelbtas imperatoriumi.
Taip Justinianas atsidūrė Konstantinopolyje – didžiausiame ir turtingiausiame to meto mieste. Ten jis gavo gerą išsilavinimą, greitai tapo artimiausiu imperatoriaus patikėtiniu, o 527 m., mirus dėdei, pats perėmė sostą.
Tuo metu Romos imperija jau seniai nebevaldė iš pačios Romos. Imperijos centras buvo Konstantinopolis – miestas, kurį šiandien žinome kaip Stambulą. Nors valstybė vis dar vadinosi Romos imperija, istorijoje ją dažniausiai vadiname Bizantijos imperija.
Pirmiausia į akis krenta pati Teodora. Ji stovi pačiame procesijos priekyje ir yra vienintelė figūra, kurios neuždengia nė vienas kitas žmogus. Kaip ir minėjau pradžioje: ant jos galvos uždėta brangakmeniais nusagstyta diadema su ilgomis perlų grandinėmis, pečius dengia imperatoriškas purpurinis apsiaustas, o už galvos švyti auksinė aureolė. Kodėl būtent aureolė? Ne dėl to, kad ji buvo šventoji. Taip buvo parodyta, kad imperatorius ir imperatorienė valdė Dievo valia. Bizantijoje valdžia ir religija buvo beveik neatskiriamos.
Dabar jums tikriausiai kyla klausimas, kodėl Teodora paminėjo, kad purpuras puikiai tiks drobulei? Ne šiaip sau – purpuras buvo daugiau nei spalva. Na, pavyzdžiui, šiais laikais parduotuvėje gali laisvai nusipirkti violetinį megztinį. Bizantijoje už tokį bajerį buvo galima netekti galvos. Tik imperatoriškoji šeima galėjo vilkėti tikrąjį Tyro purpurą – dažus, gaminamus iš jūros sraigių ir kainavusius milžiniškus pinigus. Net artimiausių dvariškių drabužių atspalviai buvo griežtai reguliuojami. Teodoros apsiaustas iš karto pasako vieną dalyką: ši moteris yra pačiame valdžios viršuje.
Ar matote tą apsiausto kraštą? Priartinus mozaiką, ant jos apsiausto pamatytumėte išsiuvinėtus Tris Karalius, nešančius dovanas kūdikėliui Jėzui. Taip Teodoros dovana bažnyčiai buvo susieta su bibline istorija apie dovanas Kristui. Net jos drabužiai veikė kaip politinis pareiškimas.
Pirmieji sužinokite apie mano naujus paveikslus ir renginius:
prisijunk prie slaptojo meno klubo